Savanorystė „Europos solidarumo korpuse“

Tai galimybė laiką praleisti prasmingai ir naudingai – tiek padėti kitiems, tiek praplėsti savo akiratį, susipažinti su kitomis kultūromis, pramokti užsienio kalbos, įgauti savarankiško gyvenimo patirties, užmegzti naujas pažintis.

Kam skirta?

„Europos solidarumo korpuso“ savanorystės galimybe gali pasinaudoti 18–30 m. asmenys.

Kur galima savanoriauti?

Savanoriaujama užsienyje – Europos Sąjungos šalyse ir šalyse Partnerėse.

Šalys partnerės yra: Šiaurės Makedonija, Turkija, Lichtenšteinas, Islandija, Norvegija, Albanija, Bosnija ir Hercegovina, Kosovas, Juodkalnija, Serbija, Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldavija, pagal tarptautinę teisę pripažįstama Ukrainos teritorija, Alžyras, Egiptas, Izraelis, Jordanija, Libanas, Libija, Marokas, Palestina, Sirija, Tunisas, pagal tarptautinę teisę pripažįstama Rusijos teritorija (sąrašas kintantis).

Projektai, kurie kviečia prisijungti savanorius, įvairūs: socialiniai, kultūros, sporto, aplinkosaugos, žmogaus teisių, t.t.

Savanoriauti Lietuvoje pagal programą „Europos solidarumo korpusas“ gali tik mažiau galimybių turintys asmenys.

Mažiau galimybių turintys asmenys – jaunuoliai, kurie dėl įvairių kliūčių yra mažiau palankioje padėtyje nei jų bendraamžiai. Mažiau galimybių turinčius jaunuolius gali riboti šios kliūtys (sąrašas nebaigtinis):
- negalia;
- mokymosi sunkumai – priskiriami jaunuoliai, turintys mokymosi sunkumų, mokyklos nebaigę asmenys;
- ekonominės kliūtys – priskiriami asmenys, kurių pragyvenimo lygis yra žemas, kurie gauna mažas pajamas, yra priklausomi nuo socialinės gerovės sistemos arba yra benamiai, jaunuoliai, kurie ilgą laiką neturi darbo arba gyvena skurde, skolų arba finansinių problemų turintys žmonės;
- kultūriniai skirtumai – priskiriami imigrantai, pabėgėliai, imigrantų arba pabėgėlių šeimų palikuonys, nacionalinei arba etninei mažumai priklausantys žmonės, žmonės, kuriems sunku pritapti dėl kalbos arba kuriems sunku integruotis dėl kultūros;
- socialinės kliūtys – priskiriami žmonės, kurie yra diskriminuojami dėl lyties, amžiaus, tautybės, religijos, seksualinės orientacijos, negalios ir t. t., asmenys, turintys ribotus socialinius įgūdžius, asocialaus arba rizikingo elgesio asmenys, (buvę) nusikaltėliai, (buvę) narkomanai ar alkoholikai, jauni ir (arba) vieniši tėvai, našlaičiai;
- geografinės kliūtys – priskiriami žmonės iš tolimų arba kaimo vietovių, žmonės iš probleminių miestų rajonų, žmonės iš vietovių, kuriose nepakankamai išvystytos paslaugos (ribotas viešasis transportas, menka infrastruktūra).

Savanoriaujama tik tose organizacijose, kurios turi Kokybės ženklą. Kokybės ženklas garantuoja, kad organizacija yra pajėgi pasirūpinti dalyvių apgyvendinimu, veiklomis, integracija ir palaikymu – vadinasi, jūs esate užtikrinti, jog vykstate į saugią ir kokybiškai veikiančią organizaciją.

Kiek laiko galima savanoriauti?

Savanoriška veikla gali trukti nuo 2 savaičių iki 12 mėnesių – priklausomai nuo pasirinkto projekto. Projekto dalyvis yra pilnai įtraukiamas į kasdieninę organizacijos veiklą – užtikrinamas 30–38 valandų per savaitę užimtumas.

Trumpalaikė savanoriška veikla trunka nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių. Dalyvavus viename trumpalaikės savanoriškos veiklos projekte, ateityje galima dalyvauti ir viename ilgalaikės savanoriškos veiklos projekte.

Ilgalaikė savanoriška veikla trunka nuo 2 iki 12 mėnesių. Dalyvavus viename ilgalaikės savanoriškos veiklos projekte, daugiau pasinaudoti programos „Europos solidarumo korpusas“ savanorystės galimybėmis nebegalima.

SVARBU!

  • Tie, kurie savanoriauja programos „Europos solidarumo korpusas“ projekte daugiau nei 3 mėnesius, stodami į Lietuvos aukštųjų mokyklų bakalauro studijų programas gali papildomai įgyti 0,25 konkursinio balo. Daugiau informacijos čia.
  • Jauni žmonės, dalyvavę „Erasmus+“ ilgalaikės savanorystės (ilgesnės nei 2 mėn.) projektuose, pasinaudoti „Europos solidarumo korpuso“ savanoriškos veiklos galimybėmis nebegali.

Kaip dėl pinigų?

Savanoriaujama neatlygintinai, tačiau programa padengia visas su dalyvavimu pasirinktame projekte susijusias išlaidas: kelionę, apgyvendinimą, vietinį transportą, kalbos kursus, mokymus ir sveikatos draudimą. Taip pat skiria kišenpinigius, maistpinigius.

Kaip dalyvauti?

    1. Registruotis programos „Europos solidarumo korpusas“ duomenų bazėje, nurodant, kokios patirties, kokioje srityje ir šalyje ieškoma.
    1. Rinktis iš kelių variantų:
  • laukti pasiūlymo iš organizacijos, kuri, atsižvelgusi į duombazėje pateiktą informaciją, pasiūlys dalyvauti projekte;
  • arba
  • ieškoti priimančios organizacijos ir dominančio projekto kitoje šalyje savarankiškai, naršant toje pačioje duombazėje; savarankiškai suradus priimančią organizaciją ir dominantį projektą kitoje šalyje, kreiptis į siunčiančią organizaciją Lietuvoje, kuri padės pasiruošti išvykimui.
  • arba
  • kreiptis į organizaciją Lietuvoje, kuri padės surasti dominantį projektą greičiau ir pasiruošti išvykimui. Lietuvos siunčiančių organizacijų sąrašą galima rasti žemiau.

ORGANIZACIJŲ SĄRAŠAS

 

ERASMUS
LIJOT
PLJS
LJM
ESK
Biudžetinė įstaiga, kodas 188681478. Duomenys kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre
Jaunimo reikalų agentūra 2022