- Nacionalinės organizacijos
- Savivaldybės jaunimo organizacijų tarybos
- Atviri jaunimo centrai/Atviros jaunimo erdvės
- Mobiliojo darbo su jaunimu ir darbo su jaunimu gatvėje konkursas
- Jaunimo informacijos tinklo „Eurodesk“ konkursas
- Stipendijų skyrimo jauniems Ukrainos piliečiams
- Jaunimo koordinacinė veikla
- Jaunimo savanoriška tarnyba
- Inovacijos jaunimo politikos srityje
- Jaunimo informavimas ir konsultavimas
- Emocinės pagalbos telefonu teikimas
- Jaunimo darbuotojų stipendijos
- Lietuvos jaunimo sostinė 2025 m.
- Jaunimo dalyvavimo ir atstovavimo stiprinimas
- Jaunimo vasaros užimtumas ir integravimas į darbo rinką
- Jaunimo praktinių įgūdžių ugdymas
- Jaunimo koordinacinė veikla ir nacionalinės organizacijos
- Pažangos priemonė Nr. 09-003-02-02-05
- Lietuvos jaunimo sostinė 2023 m.
- Šveicarijos ir Lietuvos susitarimo partnerių atranka
Atviri jaunimo centrai/Atviros jaunimo erdvės
CENTRAS – tai įstaiga ar jos padalinys, vykdantis atvirąjį darbą su jaunimu, teikiantis socialines, pedagogines ir psichologines paslaugas, kurio savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės, nevyriausybinės organizacijos, vietos ar religinės bendruomenės. Atvirų jaunimo centrų ir erdvių darbo tikslinė grupė yra jaunimas nuo 14 iki 29 metų. Ypatingas dėmesys skiriamas mažiau galimybių turinčiam, mažiau motyvuotam jaunimui, kuris dėl įvairių priežasčių neturi galimybių ar nenori įsitraukti į jaunimo veiklos pasiūlymus.
ATVIRA JAUNIMO ERDVĖ – kultūros, švietimo, kūno kultūros ir sporto ar socialines paslaugas teikiančio juridinio asmens nuosavybės, patikėjimo teise ar nuomos, panaudos sutarčių pagrindais valdoma patalpa, kurioje atliekamas darbas su jaunimu, grindžiamas savanorišku jaunų žmonių apsisprendimu dalyvauti šioje veikloje ir užtikrinantis jų įsitraukimą į šią veiklą.
Tiek centuose, tiek erdvėse pagrindinis veikėjas yra Jaunimo darbuotojas – tai suaugęs asmuo, veikiantis už formaliojo švietimo ir ugdymo sistemos, šeimos ir darbinės veiklos ribų, siekiantis asmeninio ir socialinio jaunų žmonių tobulėjimo tiek per individualų darbą su atskirais asmenimis, tiek dirbdamas su grupėmis ar bendruomenėmis bei turintis šiam darbui reikalingų profesinių kompetencijų. Profesinė jaunimo darbuotojo laikysena susideda iš asmeninių nuostatų ir požiūrio, santykio kūrimo bei palaikymo, metodinės ir pritaikymo bei struktūrinės kompetencijų. Jaunimo darbuotojas už atliekamą profesionalų darbą turi teisę gauti užmokestį. Siektina, kad jaunimo darbuotojas turėtų pedagoginį, psichologinį arba socialinių mokslų sričių išsilavinimą arba būtų kitaip įgijęs socialinio darbo su jaunimu kompetencijų.