2024-02-12
Pirmoji Lietuvos jaunimo sostinės vardą pelniusi Marijampolės savivaldybė įrodė – jaunimo balsas gali skambėti dar garsiau. Jaunimo reikalų agentūros inicijuotas projektas tęsia gražią tradiciją, tad kas neš Lietuvos jaunimo sostinės vėliavą 2025 metais, paaiškės jau visai netrukus.
Jaunų žmonių įtraukimas į aktyvią veiklą – prioritetų sąrašo viršuje
Lietuvos jaunimo sostinė – tai pirmoji tokio pobūdžio iniciatyva Lietuvoje. Jos tikslas – suteikti galimybę įtraukti jaunimą aktyviau dalyvauti savivaldybės bei šalies gyvenime, suteikti daugiau galių formuoti jaunimo politiką bei pristatyti Lietuvai savo savivaldybę kaip unikalią, aktyvią ir jaunatvišką. Kaip pasakoja Jonas Laniauskas, Jaunimo reikalų agentūros (JRA) direktorius, iniciatyva kilo iš projekto „Klaipėda – Europos jaunimo sostinė 2021“. Į projekto veiklas įsitraukė daugiau nei 500 jaunų žmonių, kurie dalinosi savo mintimis ir įžvalgomis apie būtinus pokyčius, galinčius padėti išjudinti jaunimo politiką ir tapti pavyzdžiu kitiems miestams. Tai tapo puikia paskata kurti jaunimo sostinės iniciatyvą ir Lietuvoje. 2023 metais pirmą kartą paskelbtame „Lietuvos jaunimo sostinė“ konkurse panoro dalyvauti penkios savivaldybės, tačiau šiemet jų tikimasi sulaukti kone dvigubai daugiau. „Jaunimo temos prioretizavimas ir jaunų žmonių įtraukimas į aktyvią veiklą – svarbiausi dalykai, kuriuos norėtųsi akcentuoti kalbant apie Lietuvos jaunimo sostinės iniciatyvą. Šiuo metu jaunimo įgalinimui skiriamas didelis dėmesys, tam ieškoma alternatyvių formų, kurios padėtų jauniems žmonėms aktyviau dalyvauti įvairiuose visuomenės procesuose, o ši iniciatyva ir yra vienas iš tų alternatyvių būdų, leidžiančių jaunimui pristatyti savo veiklas bei atskleisti galimybes“, – sako J. Laniauskas.
Tarp svarbiausių tikslų – pagalba jauniems žmonėms ir jų įgalinimas
Nors kiekviena savivaldybė susiduria su savais iššūkiais, JRA direktorius išskiria kelis bendrinius visoms savivaldybėms aktualius jaunimo reikalų aspektus – darbą su mažiau galimybių turinčiais jaunais žmonėmis, jaunimo įgalinimą ir tinkamos infrastruktūros kūrimą. „Tikrai kiekviena savivaldybė susiduria su iššūkiu, kaip padėti sugrąžinti jaunus žmones į švietimo sistemą, padėti jiems susirasti darbą ar suteikti kitą reikiamą pagalbą. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje maždaug 5 proc. žmonių nuo 18 iki 24 metų neturi vidurinio išsilavinimo, tad vienas iš svarbiausių mūsų tikslų – atkreipti dėmesį į šiuos jaunus žmones, tęsti jau dabar esančias pagalbos iniciatyvas bei kurti naujas priemones. Labai svarbu, kad šie jauni žmonės nebūtų palikti likimo valiai, turėtų į ką atsiremti, nes gyvenimiškos aplinkybės būna labai skirtingos“, – sako J. Laniauskas. Kita ne mažiau svarbi sritis – aktualizuoti šiuo metu esančias galimybes ir atskleisti jas platesniam jaunų žmonių ratui. Kaip rodo statistika, šiuo metu aktyviai skirtingų jaunimo organizacijų veikloje dalyvauja maždaug 10 proc. jaunų žmonių, tad vienas iš keliamų tikslų – skirtingais būdais aktyvinti jaunimo įsitraukimą, o taip pat skatinti savanorystės veiklą ir prisidėti prie kitų žmonių gėrovės.
„Labai džiugu, kad jauni žmonės tikrai aktyviai dalyvauja įvairiose savanorystės veiklose ir randa būdų, kaip prisidėti – tą matėme ir pandemijos metu, ir prasidėjus karui Ukrainoje“, – pastebi J. Laniauskas.
Atkreipti dėmesį būtina ir į jaunimą orientuotos infrastruktūros gerinimą savivaldybėse – tai padeda užtikrinti jaunimo užimtumą, skatina aktyvų jų gyvenimo būdą. Štai Marijampolė, pelniusi Lietuvos jaunimo sostinės vardą, sukūrė jaunimui skirtą aktyvaus poilsio erdvę ir atidarė naują riedlenčių parką, kuriame marijampoliečiai ir miesto svečiai gali mėgautis ekstremaliomis pramogomis. „Marijampolės savivaldybė tapo išties puikiu jaunimo sostinės pavyzdžiu. Į skirtingas veiklas jiems pavyko pritraukti daugybę jaunų žmonių, paskatinti jų iniciatyvumą, platesnį domėjimąsi skirtingomis sritimis. Marijampolė išsikėlė ambicingą tikslą idėjas skleisti ne tik regiono, bet ir visos Lietuvos mastu ir jiems tai pavyko. Tikiu, kad ties įgyvendintomis idėjomis jie neketina sustoti ir į jaunimą orientuotas veiklas tęs toliau“, – sako JRA direktorius.
Marijampolė tapo sektinu pavyzdžiu ir mažesniems miesteliams, ir dideliems miestams
Idėja kartu su Marijampolės savivaldybe sudalyvauti rungiantis dėl Lietuvos jaunimo sostinės vardo, kilo VšĮ „Visuomenės ir verslo plėtros institutas“ vadovui Vladui Polevičiui ir šios įstaigos projektų vadovei Aistei Rutkauskienei. Sprendimas, anot A. Rutkauskienės, gimė labai natūraliai, mat pati organizacija ir Marijampolės miestas niekada nestokojo gerų jaunimo veiklos pavyzdžių.
„Lietuvos jaunimo sostinės iniciatyva padėjo atkreipti daugiau dėmesio į jaunimo politiką Marijampolėje ir visoje savivaldybėje – daugiau žmonių turėjo galimybę sužinoti apie jaunimo vykdomas veiklas, o pats jaunimas aktyviau įsitraukė įgyvendinant projekte išsikeltus tikslus, organizuojant skirtingus renginius ir dalinantis idėjomis. Visi turėjome galimybę iš arčiau pamatyti, koks jaunimas iš tiesų gyvena Marijampolėje ir kiek daug jis gali nuveikti“, – pasakoja pašnekovė. Ruošdami projektą, jos iniciatoriai stengėsi atskleisti Marijampolės savastį, jos ypatybes nacionaliniu mastu, atkreipti dėmesį į jaunimui aktualias problemas bei svarbius dalykus, o jų – išties gausu: nuo švietimo aktualijų iki patogesnės jaunimui pritaikytos infrastruktūros. Visa tai ir buvo numatyta „Marijampolės – Lietuvos jaunimo sostinės“ programoje, surinkusioje daugiausiai balų iš visų konkurse dalyvavusių savivaldybių.
„Norėjome parodyti, kad jaunimas gali ir iš tiesų daug. Nepakanka žinoti, ką jau pasiekėme, norėjosi judėti į priekį ir ieškoti idėjų ką dar galėtume padaryti, tad mūsų programa buvo labiau nukreipta į ateitį, siekiant atkreipti dėmesį į tai, kokius gebėjimus ir galimybes turi mūsų jauni žmonės. Norėjome paskatinti jaunimo iniciatyvumą ir įtraukti jaunus žmones į įvairius procesus. Juk labai svarbu, kad ne kiti nuspręstų už jaunimą, o jie patys priimtų sprendimus, geriausiai atspindinčius jų poreikius bei lūkesčius“, – pasakoja A. Rutkauskienė. Pašnekovė įsitikinusi, kad be stiprios komandos, neskaičiuojančios darbo valandų, įgyvendinti visus užsibrėžtus tikslus būtų labai sunku, tad džiaugiasi ne tik į projektą aktyviai įsitraukusiu jaunimu, bet ir Marijampolės savivaldybės palaikymu bei visapusiška pagalba. Kuomet vieni turi puikių idėjų, o kiti – galimybių jas paversti realybe, gaunasi puiki sinergija. Marijampolės savivaldybės vicemerė Agnė Pavelčikienė pasakoja, kad žinia apie pelnytą Lietuvos jaunimo sostinės titulą buvo laukta, tačiau maloniai netikėta.
„Programoje nugulė virš 30 skirtingų idėjų, kurios susideda iš daugybės skirtingų veiklų, tad sužinojus apie pergalę netrūko ir lengvo streso – laimėti laimėjome, o ką dabar daryti? – pusiau rimtai, pusiau juokais pasakoja A. Pavelčikienė. – Be abejonės, pasitelkėme jaunimą ir visi kartu komandoje įgyvendinome viską, ką buvome užsibrėžę.“ Lietuvos jaunimo sostinės iniciatyva, anot Marijampolės vicemerės, tai puiki galimybė jaunimui pasirodyti ir leisti jiems aktyviai veikti. O į dalyvavimą projekte įsitraukęs Marijampolės jaunimas idėjų tikrai nestokojo – nuo skirtingų formatų renginių iki didžiulio festivalio, į kurį atvyko jaunimas iš skirtingų Lietuvos miestų bei miestelių. Daug dėmesio buvo skiriama ir jaunimui aktualioms, neretai jautrioms ar ne visuomet patogioms temoms nagrinėti – apie lytiškumo ugdymą, priklausomybes, emocinę jaunų žmonių sveikatą. Tad Lietuvos jaunimo sostine tapusi Marijampolė tapo puikiu pavyzdžiu, kad įtraukių, jaunimui skirtų veiklų galima rasti ne tik didžiuosiuose šalies miestuose.
„Mažesni Lietuvos miestai suteikia puikias galimybes jaunimui veikti, rodyti ir būti pastebėtais – mūsų jaunimas puikiai įrodė, kad jie gali būti matomi ir girdimi“, – sako A. Pavelčikienė.
