2022 m. lapkričio 11 d. organizuojama šeštoji jaunimo tyrėjų tarpdalykinė mokslinė-praktinė konferencija JAUNIMO METAI LIETUVOJE: MATOMAS – NEMATOMAS JAUNIMAS.

2022-ieji – jaunimo metai Lietuvoje. Įdomu, kaip jauniems žmonėms šiandien sekasi gyventi Lietuvoje, ką jiems Lietuva pasiūlo ir ko nepasiūlo, ką mes apie jaunus žmones žinome ir ko apie juos nenutuokiame? 

Jaunimo amžiaus tarpsnis santykinai trumpas, bet jis labai reikšmingas asmens tapatumo ir socialumo raidai. Ir nors esame linkę jaunimą matyti kaip vientisą, iš tikrųjų ši grupė yra labai įvairi. Šią įvairovę atspindi mokslinių tyrimų problemos ir pasirinktos tiriamųjų grupės, pagal jas galime sakyti, kad mokslininkai mato tam tikras jaunų žmonių grupes, tačiau beveik nemato visos jaunimo amžiaus grupės bendrąja prasme – tokie tyrimai, kurie apimtų visą jaunimo grupę nuo 14 iki 29 metų yra labai reti.

Kokius jaunus žmones mato, o kokių nemato jaunimo politika? Kurioms jaunimo grupėms kuriamos programos, finansuojamos priemonės, o kurios lieka nepaliestos? Aktyviai dalyvaujantys jaunimo organizacijų veikloje ir neaktyvūs – nedirbantys, nesimokantys – jaunuoliai sudaro tik nedidelę dalį viso jaunimo, kurio veikloms ir paslaugoms yra skiriamos biudžeto lėšos.

Kur, kaip ir kuo šiandien gyvena jauni žmonės? Kieme, žaidimų aikštelėse, kur anksčiau rinkosi, žaidė jaunimas dabar stovi automobiliai, o per pertraukas, autobusuose galime matyti jaunuolius įsmeigusius akis į telefonus. Jie susitinka ir bendrauja virtualiose erdvėse, su matomais ir nematomais draugais. Kaip tai keičia jaunų žmonių tapatumo ir socialinių kompetencijų formavimo ypatumus? Kaip tai atsiliepia socialinių ryšių ir santykių ypatumams, socialinės kontrolės mechanizmams, demokratinės ir pilietinės visuomenės pamatams? 

Kartos išskirtinumą lemia laikotarpio socialinis-ekonominis, politinis-ideologinis kontekstas, kuriame ji auga, bręsta, kuria savo tapatumą ir daro pagrindinius gyvenimo pasirinkimus. O šiandienos Lietuvos jaunąją kartą formuoja demografinė situacija, mažėjanti jaunimo dalis ir iš regionų besitraukiančios švietimo, sveikatos apsaugos ir kitos paslaugos, pandemijos, karo Ukrainoje, klimato kaitos, pabėgėlių ir kt. krizės. Kokį poveikį jos turi jauniems žmonėms ir kokį pagrindą kloja jų ateičiai?

Organizatoriai: Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lietuvos socialinių mokslų centras, Jaunimo tyrėjų tinklas, Jaunimo reikalų agentūra, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba.

Konferencijos programą rasite ČIA. 

Konferencijos metu skaitytų pranešimų santraukas galite peržiūrėti konferencijai išleistame pranešimų santraukų leidinyje ČIA.

Konferincijos video medžiagą galite peržiūrėti čia:

• Įžanga doc. dr. Jolita Buzaitytė-Kašalynienė, Vilniaus universitetas
• Sveikinimo žodis Jonas Laniauskas, Jaunimo reikalų agentūros direktorius
• Sveikinimo žodis doc. dr. Vilma Bijeikienė, Vytauto Didžiojo universiteto Komunikacijos prorektorė
• Kas dedasi jaunimo galvose? prof. habil. dr. Osvaldas Rukšėnas, Vilniaus universitetas
• Lietuvos jaunimas Laimės ekonomikos kontekste dr. Viktorija Starkauskienė, Vytauto Didžiojo universitetas
• Apie rizominę grupių dinamiką prof. dr. Gintautas Mažeikis, Vytauto Didžiojo universitetas
• Kaip jaunimui nepaslysti informacinių manipuliacijų pinklėse ir išmokti gyventi su dezinformacija: vienos medijų raštingumo „pamokos“ refleksija prof. dr. Kristina Juraitė ir prof. dr. Auksė Balčytienė, Vytauto Didžiojo universitetas
• Pandemijos pasekmės jaunimui: Lietuvos 15-19 metų paauglių psichologinė savijauta ir ateities lūkesčiai dr. Rima Breidokienė, Vilniaus universitetas