Nuo programos pradžios iki 2019 m. spalio mėn. Lietuvoje programoje sudalyvavo 375 savanoriai (254 pirmame cikle + 121 šiuo metu), 89 jaunuoliai pateikė pažymėjimus bendrojo priėmimo į pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas metu ir pasinaudojo 0,25 balo pripažinimu. 613 jaunų žmonių užsiregistravo 2020 m. tarnybai visoje Lietuvoje. Prie programos įgyvendinimo intensyviai prisidėjo ir savivaldybės, todėl pavyko įtraukti daugiau jaunuolių nei valstybės biudžetas galėjo užtikrinti.

2019 m. birželio – rugsėjo mėnesiais atlikome programos tyrimą: apklausėme programos dalyvius apie jų patirtis programoje ir nuomones, kurias trumpai apžvelgsime čia.

Programos dalyvių tyrimas atskleidė svarbią žinutę: dauguma savanorių rinkosi tarnybą ne dėl tėvų ar mokytojų paskatinimo, tačiau dažniausiai dėl 0,25 balo. Įsibėgėjus savanorystei, atsiskleidė ir kiti svarbūs aspektai, kurie atitiko įprastas savanorystės motyvacines grupes. Tai, kad savanorystė pripažįstama stojamuoju balu, paskatina savanoriauti tuos jaunus žmones, kurie kitu atveju nesiryžtų.

Dauguma savanorių patyrė savanorystę, kaip prasmingą veiklą, atvėrė naujas galimybes ir paskatino imtis to, ko savanoriai bijojo. Savanorystės patirtis mažesnę dalį programos dalyvių paskatino keisti profesiją, o didesnei daliai pastiprino profesijos pasirinkimą.

Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, jog itin svarbi figūra programoje ir savanorių patirtyje yra kuratorius(ė) – asmuo priimančioje organizacijoje, kuris turi daugiausia tiesioginio kontakto su savanoriais. Juo(a) ir pasitikima labiausiai, ir sulaukiama daugiausia išklausymo, nuo šio asmens organizacijoje itin priklauso tarnybos sėkmė. Dauguma savanoriai nurodė, jog norėtų būti tokie, kaip kuratorius(ė), jiems šis asmuo yra autoritetas. Svarbu atkreipti dėmesį, jog dažniau savanoriai jautėsi išgirsti, tačiau mažiau savanorių patyrė, jog jų nuomonė svarbi. Taip pat atsiskleidė, jog dažniau išgirstamos savanorių mintys nei jausmai – tai vis dar svetima darbinėje aplinkoje, tačiau, kaip matyti iš atsakymų į uždarus ir atvirus tyrimo klausimus – savanoriams yra svarbu išsakyti kaip jie jaučiasi ir turėti tam saugią erdvę.

Daugiausia palaikymo savanoriai teigia sulaukę iš mentoriaus – tyrimas atskleidė, jog mentoriaus buvimas stiprino pasitikėjimą savimi. Labai svarbus atliekamas mentorių darbas – patirčių „perdirbimas“ – atpasakodami ir reflektuodami savo patirtis, savanoriai lengviau apsieidavo su savo patirtomis emocijomis, ypač negatyviomis, taip pat kitais procesais vykstančiais naujoje įstaigoje, intensyvioje ir stiprioje patirtyje. Mentoriaus(ės) ryšys taip pat padėjo savanoriams įžvelgti prasmę savo savanorystės, kuomet motyvacija sumažėdavo ir sulaukė palaikymo sunkiais momentais.

Įdomus rezultatas ir tai, jog svarbų vaidmenį programoje atlieka kiti savanoriai priimančioje organizacijoje ar savanorišką veiklą organizuojančioje organizacijoje. Savanoriai savanoriams yra labai svarbus mokymosi šaltinis (angl. peer education). Šioje struktūroje tai pats lygiavertiškiausias santykis, apdovanojantis pozityviomis emocijomis. Absoliuti dauguma jaunuolių atrado savanorių tarpe bendraminčių ir bičiulių, sukūrė artimą ryšį, tačiau tai, kas vyko priimančioje organizacijoje vis tik buvo savanoriams svarbiau nei neformali jaunimo grupė.

Daugiausia įtampos sukeliantį santykį savanoriai patyrė su klientais, tačiau kuratoriaus ir mentoriaus, kitų savanorių ar darbuotojų palaikymo dėka, savanoriai susitvarkė su situacijomis ir emociniu krūviu. Įtampa ar konfliktai su klientais yra ir pozityvus reiškinys, atskleidžiantis, jog savanoriai įsitraukę, nėra abejingi.

Visos tarnybos metu mentoriai su savanoriais darbuojasi kompetencijų aptarimo, stebėsenos ir tobulinimo temomis. Paklausėme, kokius gebėjimus labiausiai vysto patys savanoriai, jų manymu. Pagal tai, kiek jaunuolių atsakė, jog labai pažengė arba šiek tiek sustiprino gebėjimus, galime teigti jog labiausiai stiprinami su socialiniu gyvenimu susiję gebėjimai – žinojimas, kaip elgtis skirtingose situacijose, elgesys ir pasitikėjimas savimi tarp kitų žmonių, iniciatyvumo gebėjimai, išraiškos gimtąja kalba, pilietiškumo gebėjimai ir žinios apie visuomenės gyvenimą, kultūrinio sąmoningumo ir raiškos gebėjimai stiprinami labiausiai programos metu. Mažiausiai vystomas skaitmeninis raštingumas, kalbėjimo užsienio kalba gebėjimai, mokslinių žinių taikymas ir technologijų pasitelkimas kasdienėje veikloje.

Programa nėra sukurta, ji kuriama, todėl kiekviena įžvalga ir patirtis, kuri pasiekia mus – padeda tobulinti. Ačiū organizacijoms, kuratoriams, mentoriams ir savanoriams, kurie nuoširdžiai prisideda prie programos kūrimo.

„Visuomenė yra puiki vieta tobulėti man ir aš esu jos dalis. Taip pat tai vieta, kuriai reikia manęs, tai žmonės ir mes kartu kuriame visuomenę savo elgesiu, mintimis, darbais, žodžiais.“ – savanoris.

Čia galite rasti tyrimo pristatymo pateiktis: JST apžvalga ir tyrimas