Nacionalinės ir regioninės jaunimo politikos struktūra

Jaunimo politiką kaip priemonių, kuriomis sprendžiami jaunimui aktualūs klausimai ir siekiama sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei ir jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą, visumą, apibrėžia Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatymas (toliau – JPPĮ).

JPPĮ apibrėžia svarbiausias jaunimo politikoje vartojamas sąvokas, jaunimo politikos formavimą bei įgyvendinimą ir už tai atsakingus subjektus, darbą su jaunimu (jo principus, formas ir kt.)

Jaunimo politika – horizontali viešosios politikos dalis, t. y. patenkanti į daugelį įvairių sričių (kultūrą, švietimą, sveikatą, kt.). Siekiant kokybiško jaunimo politikos valdymo, nacionaliniu (1 pav.) ir regioniniu (2 pav.) lygmeniu veikia įvairūs už jaunimo politikos formavimą ir įgyvendinimą atsakingi subjektai.

Sprendimai, susiję su jaunimu, turi būti priimami tuo lygmeniu, kuriame jie yra efektyviausi, todėl ypač svarbi yra regioninė jaunimo politika. Vietos mastu jaunimo situacija turi būti gerai matoma, nes jauni žmonės gyvena, dirba, mokosi ir leidžia didžiąja dalį savo laiko būtent čia. Štai kodėl vietinės bendruomenės, bendradarbiaudamos su vietine valdžia, gali formuoti ir įgyvendinti efektyvias į jaunimą orientuotas priemones. Jaunimo klausimai turėtų būti sprendžiami įgalinant vietinę valdžią, viešojo sektoriaus atstovus, nevyriausybines organizacijas ir patį jaunimą, o savivaldybės jaunimo reikalų taryba ir tampa tuo dariniu, galinčiu apjungti visas suinteresuotas šalis.

Nacionalinės jaunimo politikos struktūra

1 pav. Nacionalinės jaunimo politikos struktūra. Mėlynai pažymėti subjektai - valstybės ir savivaldybės institucijos; oranžine - jaunimo nevyriausybinis sektorius; žaliai žymimi bendradarbiavimui tarp valstybės (savivaldybės) institucijų ir jaunimo nevyriausybinio sektoriaus skirti dariniai

Nacionaliniu mastu veikiantys pagrindiniai jaunimo politikos subjektai:

LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija

Valstybinės jaunimo politikos formavimu ir įgyvendinimu nacionaliniu lygmeniu rūpinasi LR Seimo jaunimo ir sporto reikalų komisija (toliau – Komisija). Į Komisijos pareigas įeina rūpinimasis jaunimo teisėmis bei jaunimo politiką įgyvendinančių institucijų ir įstaigų parlamentinės kontrolės vykdymas.

Vykdydama šiuos uždavinius, Komisija:
- nagrinėja jaunimo švietimo, mokymo, mokslo, studijų, ugdymo, neformalaus ugdymo, savivaldybių darbo su jaunimu, socialinius ir jaunimo sveikatos apsaugos klausimus;
- nagrinėja šaukiamojo amžiaus jaunimo problemas ir kaimo jaunimo problemas;
- nagrinėja narkomanijos ir kitų priklausomybės formų, nusikalstamumo prevencijos tarp jaunimo klausimus;
- nagrinėja jaunimo darbo ir užimtumo, apsirūpinimo būstu, jaunų šeimų problemas;
- nagrinėja moksleivių, studentų, kitų gyventojų sluoksnių fizinio parengimo veiksmingumą, siūlo jo gerinimo būdus;
- nagrinėja studentų sporto klubų, aukštųjų mokyklų sporto bazių plėtros klausimus;
- teikia siūlymus kūno kultūros ir sporto specialistų rengimo, jų kvalifikacijos tobulinimo, materialinės sporto bazės kūrimo, tarptautinio bendradarbiavimo jaunimo ir sporto srityse ir kitais klausimais;
- palaiko ryšius su kitų šalių parlamentinėmis jaunimo reikalų institucijomis, Lietuvos ir užsienio jaunimo visuomeninėmis organizacijomis;
- teikia siūlymus Seimui, Vyriausybei ir kitoms institucijoms dėl teisės aktų, reglamentuojančių jaunimo reikalus, priėmimo ir tobulinimo;
- analizuoja jaunimo reikalus reglamentuojančių teisės norminių aktų būklę, taip pat ar šie aktai atitinka įstatymų reikalavimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Jaunimo politikos klausimus kuruoti pavesta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – SADM). SADM formuoja jaunimo politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Šias funkcijas SADM įgyvendina Lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės grupė.

Jaunimo reikalų agentūra

Jaunimo reikalų agentūra (toliau – JRA) yra už jaunimo politikos įgyvendinimą atsakinga institucija. JRA misija – sudaryti ir užtikrinti palankiausias sąlygas jaunų žmonių poreikiais grįstos jaunimo politikos įgyvendinimui, inicijuojant ir palaikant skirtingų institucijų bendradarbiavimą.

JRA veiklos tikslai:
- užtikrinti visumą jaunimo poreikius atitinkančių priemonių ir paslaugų, teikiamų nacionaliniu, tarptautiniu ir regioniniu lygiu, siekiant sudaryti palankias sąlygas formuotis jauno žmogaus asmenybei ir jo integravimuisi į visuomenės gyvenimą;
- užtikrinti kitų institucijų įgyvendinamų priemonių ir paslaugų, skirtų jaunimui, stebėseną bei siūlymų tobulinti bendras programas, susijusias su priemonių, paslaugų jaunimui kokybės gerinimu, teikimą, taip pat šių programų kūrimą;
- užtikrinti žiniomis ir faktais grįstą jaunimo politikos įgyvendinimą, jaunimo poreikių nustatymą ir naujų priemonių, paslaugų kūrimą.

Jaunimo reikalų taryba

Jaunimo reikalų taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaryta vadovaujantis lygybės ir pariteto principais iš valstybės institucijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos deleguotų atstovų.

Jaunimo reikalų taryba savo veikloje:
- teikia siūlymus dėl jaunimo politiką įgyvendinančios institucijos vizijos, misijos, prioritetų, strateginių tikslų;
- vertina jaunimo politikai SADM skirtų asignavimų JRA projektus bei teikia savo siūlymus dėl jų tobulinimo;
- teikia siūlymus SADM dėl JRA strateginių ir metinių veiklos planų vykdymo;
- dalyvauja formuojant jaunimo politiką;
- nagrinėja su jaunimo politika susijusius klausimus ir teikia Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms pasiūlymus dėl jaunimo politikos įgyvendinimo, jaunimo politikos priemonių finansavimo prioritetų, bendradarbiavimo su užsienio lietuvių jaunimo organizacijomis, taip pat dėl su jaunimo politikos įgyvendinimu susijusių teisės aktų projektų;
- teikia siūlymus dėl JRA vadovo pateiktos įstaigos veiklos metinės ataskaitos ir teikia rekomendacijas SADM dėl šios ataskaitos įgyvendinimo įvertinimo;
- teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja renkant JRA vadovą;
- vykdo jaunimo politikos įgyvendinimo stebėseną, inicijuoja jaunimo politikos srities tyrimus, vertina ir teikia išvadas SADM dėl atliktų tyrimų;
- svarsto JRA biudžeto sąmatų projektus ir teikia siūlymus SADM dėl JRA skiriamų asignavimų tinkamo panaudojimo.

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba

Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (toliau – LiJOT) – didžiausia nevyriausybinė jaunimo organizacija Lietuvoje, kurios pagrindinis tikslas yra vienyti Lietuvos jaunimo organizacijas ir joms atstovauti. LiJOT taip pat atstovauja jaunimo interesams, prisideda prie jaunimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, plėtoja tarptautinius ryšius, teikia informaciją jaunimui bei vykdo jaunimo lyderių ugdymą.

LiJOT tikslai:
- formuoti ir kartu su kitomis institucijomis įgyvendinti jaunimo politiką;
- skatinti jaunimo iniciatyvas;
- skatinti jaunimo savitarpio supratimą ir bendradarbiavimą;
- skatinti visuomenei ir valstybei naudingą jaunimo veiklą;
- atstovauti jaunimo ir jaunimo organizacijų interesams;
- vykdyti darbą su jaunimu;
- kurti palankią aplinką jaunimui ir jaunimo organizacijoms.