2025-09-26
Pilietiškumas visada buvo tvirtos demokratinės valstybės pamatu. Sąjūdžio judėjimas, Baltijos kelias ar kasmet su skausmu, pagarba ir pasididžiavimu minimi Sausio 13–osios įvykiai – realūs įrodymai, jog pilietiškų žmonių vienybė gali apginti bei sustiprinti valstybę net ir sunkiausiomis aplinkybėmis. Šiandien stebime aktyvius piliečius vykdant protestus, mitingus ar kitas pilietines iniciatyvas. Tačiau kyla klausimas – kaip į šiuos procesus įsitraukia jauni žmonės? Siekiant stiprios visuomenės privalome atsigręžti į jauniausius jos kūrėjus, kurių įsitraukimas lemia ne tik dabartinę Lietuvos demokratijos kokybę, bet ir jos ateitį.
Lietuvoje jaunimo pilietinis įsitraukimas vis dar išlieka iššūkiu. 2023 m. atlikto pilietinės galios indekso tyrimo rezultatai atskleidė, jog 18–24 metų jaunuoliai mažiausiai naudojasi galimybėmis dalyvauti visuomeniniame ir politiniame gyvenime, o jų įsitraukimas į sprendimų priėmimą yra ribotas. Šią situaciją papildo Jaunimo problematikos tyrimo duomenys, pagal kuriuos tik 3 proc. jaunimo pasižymi aukštu politiniu-pilietiniu aktyvumu, o net trečdalis (33,6 proc.) – tik vidutiniu. Ilgalaikė mažėjimo tendencija (nuo 7 proc. 2010–2011 m. iki 5 proc. 2020 m. ir 3 proc. 2023 m.) parodo, kad jauni žmonės vis dar išlieka mažiausiai įsitraukusia visuomenės grupe.
Nors pastaraisiais metais galima įžvelgti ir teigiamų tendencijų, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos prezidentas Umberto Masi pažymi, kad paskutiniai Seimo rinkimai parodė tam tikrą kritimą: „Šį signalą reikia vertinti rimtai. Svarbu ne klausti, kodėl jauni žmonės neatėjo į rinkimus, o galvoti, dėl kokių priežasčių jie ateitų. Jaunų žmonių aktyvumas tiesiogiai sietinas su jų patirtimis kasdienybėje – nuo mokyklos, universiteto, darbo aplinkos. Labai svarbu užtikrinti, kad jaunimas turėtų ne tik teorines, bet ir praktines galimybes dalyvauti savo bendruomenių, savivaldybių ir nacionalinėje veikloje.“
Lietuvos jaunosios kartos pilietiškumo stiprinimas reikalauja kompleksiško požiūrio – vien tradicinės priemonės nebėra pakankamos. Įvairios jaunimo organizacijos nevisuomet pasiekia mažiau galimybių turintį jaunimą ar tuos, kurie iki šiol nesidomėjo pilietine veikla. Todėl būtina ieškoti naujų, šiuolaikiniam jaunimui patrauklių formatų, kurie skatintų jų įsitraukimą ir padėtų formuoti ilgalaikį pilietinį sąmoningumą.
Jaunimo reikalų agentūra kartu su 5 nacionalinėmis jaunimo organizacijomis – Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Lietuvos moksleivių sąjunga, Tolerantiško jaunimo asociacija, Lietuvos skautija ir Lietuvos jaunųjų krikščionių sąjunga – pradeda įgyvendinti naują projektą, skirtą stiprinti jaunimo dalyvavimą demokratiniame valdyme, įgyvendinant neformaliojo ugdymo programas. Projektas įgyvendinamas bendradarbiaujant su Šveicarijos Konfederacija, kuri remia pilietines iniciatyvas Lietuvoje.
„Pilietiškumas yra svarbi kompetencija, kurią reikia ugdyti ne tik teoriškai, bet ir per praktinį veikimą – įsitraukimą į bendruomenes, jaunimo organizacijas, jaunimo reikalų tarybas, mokinių tarybas, savanoriaujant.“ – sako Jaunimo reikalų agentūros direktorius Jonas Laniauskas.
Anot jo, bendradarbiavimas su Šveicarija – daugiau nei finansinė parama. Tai ypatingai vertingos užsienio praktikos diegimas Lietuvos pilietinėje visuomenėje. Su nevyriausybinių organizacijų pagalba kuriama ilgalaikė sistema, kurianti tiesioginį kelią jaunimui sprendimų priėmimo link. Tikslingai vystant šį pilietinį mechanizmą, ugdomas jaunimas, galintis ne tik drąsiai reikšti mintis, bet ir realiai prisidėti prie valstybės demokratinių procesų.
Iki 2028 m. pabaigos vyksiantis projektas siekia prisidėti prie to, kad jauni žmonės jaustųsi išgirsti. Pasak LiJOT prezidento U. Masi, esminė užduotis parodyti, kad jų indėlis kasdienybėje, visuomeninėje veikloje ir politiniuose procesuose yra ne tik reikalingas, bet ir laukiamas. „Dažnai teigiama, kad jauni žmonės yra ne tik valstybės ateitis, bet ir dabartis. Deja, ne visuomet jauni žmonės jaučiasi įtraukiami, palaikomi ir dėl šių priežasčių jie tampa pasyviais rinkimų, politinių procesų stebėtojais. Projekto stiprybė slypi realiame jaunų žmonių matyme integralia valstybes dalimi, kad jų nuomonė, jų balsas, jie patys – svarbūs, o jų balsas kasdienybėje, visuomeninėje veikloje ir politiniuose procesuose iš tiesų yra svarbus ir reikalingas.“ – teigia U. Masi.
Projektas siekia sukurti aplinką, kurioje jaunimas būtų aktyvūs pokyčių kūrėjai, o jų pilietinės galios augtų tiek vietos bendruomenėse, tiek nacionaliniu mastu.
Remiama Šveicarijos indėliu mažinant ekonominius ir socialinius skirtumus Europos Sąjungoje.
