2024-12-05
Savanorystė – tai dinamiška ir praturtinanti kelionė, prisidedanti prie bendruomenės gerovės ir padedanti įgyti asmenybę auginančios patirties. Darbas komandoje, problemų sprendimas bendradarbiaujant ir naujų patirčių siekimas plečia akiratį ir keičia nusistovėjusius požiūrius.
Jaunimo savanoriškos tarnybos (JST) programa yra viena iš prasmingiausių jaunimo savanorystės galimybių Lietuvoje. Ji suteikia jauniems žmonėms galimybę įsitraukti į reikšmingas veiklas ir skatina solidarumą. Šešis mėnesius trunkanti savanorystės programa ne tik suteikia papildomą 0,25 balo stojant į universitetines studijas Lietuvoje, bet ir atskleidžia jaunuolių potencialą įvairiose srityse, tokiose kaip socialinė pagalba, aplinkosauga, kultūra, technologijos ir kt. Be to, JST programa remiasi neformaliojo ugdymo principais – mokydamiesi iš patirtes jauni žmonės įgyja svarbių socialinių ir profesinių įgūdžių, atveriančių platesnes karjeros galimybes.
Savanorystė, kuri stiprina bendruomenę
JST programa yra galingas bendruomenės stiprinimo įrankis, jungiantis žmones, skatinantis socialinę įtrauktį ir kuriantis prasmingus ryšius tarp vietos gyventojų. Pasak Druskininkų savivaldybėje savanorišką veiklą organizuojančios (toliau – SVO) asociacijos „Padėkime vaikams“ vadovės ir buvusios mentorė Lauros Gardziulevičienės, „bendruomenė žino, kad veikiame ir kreipiasi, jei reikia pagalbos“ ir pabrėžė, kad gerieji savanorytės pavyzdžiai yra viešinami vietinėje spaudoje, o ir savivaldybė padeda skleisti žinutę. Taigi įsitraukia ne tik organizacijos, bet ir pati bendruomenė.
Programa padeda ne tik atliepti bendruomenės poreikius, bet ir keisti požiūrį į jauno žmogaus vaidmenį visuomenėje. „Programa skatina bendruomeniškumo jausmą, griauna tiltus, keičia organizacijų nusistovėjusias nuostatas apie jauno žmogaus galimybes,“ – dalijosi Gargžduose įsikūrusios jaunimo organizacijos „Alterno“ vadovė Inesa Greivienė.
Svarbu paminėti, kad savanorystė skatina jaunus žmones sugrįžti bei toliau dalyvauti bendruomenės gyvenime. Tarnybą baigę jaunuoliai dažnai tampa aktyviais renginių dalyviais ir naujų iniciatyvų rėmėjais. „Labai gražu matyti, kad savanoriai užkrečia ir padrąsina kitus. Mums labai svarbu kurti ryšį,“ – pridūrė Rietavo atviro jaunimo centro direktorė ir savanorių kuratorė Laurina Kuprytė.
„Programa skatina bendruomeniškumo jausmą, griauna tiltus, keičia organizacijų nusistovėjusias nuostatas apie jauno žmogaus galimybes.“
Jono Avyžiaus viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Gita Vilčiauskienė pastebėjo JST įtaką bendruomenei ir pridūrė, kad „mūsų partneriai, kultūros centras, taip pat gavo akreditaciją ir priims savanorius, todėl matome, kad savanorystė ne tik sklinda iš lūpų į lūpas jaunuolių tarpe, bet taip pat padrąsina ir kitas organizacijas plėsti savo veiklą“.
Ieva Katerina Hug, Kauno apskrityje mentoriaujanti jau beveik dvejus metus, teigė, kad savanorystė skatina kartų dialogą ir mažina takoskyrą. „Savanoriai ir savanorės, dirbantys su vaikais, sukuria saugumo jausmą, tampa autoritetu, geba prieiti, rasti bendrą kalbą. Kita vertus, jaunuoliai turi pranašumą naudojantis skaitmenizacijos teikiamomis galimybėmis, o bendraudami su vyresniais žmonėmis, prisideda jų kompiuterinio raštingumo tobulinimo.“ Ši mentorės įžvalga patvirtina, kad JST ne tik atliepia bendruomenės poreikius, bet taip pat ją vienija, stiprina ryšį tarp kartų. Šiam teiginiui pritaria ir Klaipėdos apskrityje mentoriaujanti Neda Gaudutytė sakydama, kad „jauni žmonės įneša naujų idėjų, energijos ir entuziazmo, kuris dažnai tampa katalizatoriumi pokyčiams. Pavyzdžiui, dalyvaudami savanoriškose akcijose ar projektuose, jie (-os) ne tik padeda spręsti konkrečias problemas, bet ir stiprina bendruomenės solidarumą, skatina kitus bendruomenės narius įsitraukti.“
Organizacijų vaidmuo palydint savanorius ir dėmesys jų asmeniniam tobulėjimui
Lietuvoje vis daugiau miestuose ir rajonuose veikiančių organizacijų įsitraukia į veiklas, prisidedančias prie jaunų žmonių ugdymo bei skatinančias savanorystę. JST Lietuvoje vykdo dvi pagrindinės struktūros – savanorišką veiklą organizuojančios organizacijos ir priimančiosios organizacijos. Savanorišką veiklą organizuojančios organizacijos rūpinasi savanorių paruošimu, jų palaikymu, organizacijų mentoriai padeda jaunuoliams įsivardinti išmokimus. Priimančios organizacijos tiesiogiai priima jaunuolius atlikti savanorišką veiklą ir integruoja savanorius į savo kolektyvą. Pasak JST programos vadovės Lietuvoje Vilijos Milčiūtės, savanorius priimančių organizacijų skaičius nuo 2021 metų pabaigos išaugo nuo 562 iki beveik 700. Štai L. Gardziulevičienė dalijosi, kad prie JST programos prisijungė dar 2019 metų pabaigoje ir mato spartų jos tobulėjimą. „Programa numato struktūruotą mokymosi procesą, o savanorių palydėjimo modelis, užtikrinantis individualų dėmesį ir nuolatinį bendravimą su mentoriais, stiprina savanorystės prasmės suvokimą. Šis modelis toks geras, kad jį norisi pritaikyti platesniu mastu. Kitaip tariant, JST yra savanorystės vėliavos nešėja,“ – teigė L. Gardziulevičienė.
„Programa numato struktūruotą mokymosi procesą, o savanorių palydėjimo modelis, užtikrinantis individualų dėmesį ir nuolatinį bendravimą su mentoriais, stiprina savanorystės prasmės suvokimą.“
Asociacija „Padėkime vaikams“ veikia dviem kryptimis – koordinuoja JST ir turi įtraukųjį vaikų dienos centrą, kuriame priimami savanoriai. „Kuratorių užduotis yra užtikrinti, kad veiklos atlieptų jaunuolių poreikius, todėl palydėjimas – būtinas. Turime daug gerųjų pavyzdžių: jaunuoliai (-ės) susipažįsta su gyvenimu, augina savivertę, o baigę tarnybą organizacijos neapleidžia – tęsia savanorystę arba net įsidarbina,“ – pasakojo L. Gardziulevičienė. „Pavyzdžiui, jaunuolis, tikinęs, kad viešai niekada nekalbės, savanorystės pabaigoje, žiūrėk, jau veda renginį,“ – džiaugdamasi pridūrė.
L. Kuprytė neša tokią pat žinutę: „Nepaliekame savanorių vienų – esame šalia ir priimame juos kaip komandos narus,“ – teigė L. Kuprytė.
Rietavo jaunimo centro pagrindinė misija – socialinės atskirties mažinimas ir švietėjiška veikla. Šiai oganizacijai suteikta akreditacija priimti tris savanorius. „Matau didelę savanorystės prasmę. Tai – ne tik papildomas stojimo į universitetą balas, bet ir galimybė leisti jaunam žmogui pasimatuoti skirtingas veiklas. Pavyzdžiui, turėjome savanores, kurios norėjo išmėginti darbą su vaikais, todėl suteikėme galimybę organizuoti užsiėmimus mažiesiems. Viso to rezultatas – merginos pasirinko pedagogikos studijas,“ – pasakojo L. Kuprytė.
„Tai – ne tik papildomas stojimo į universitetą balas, bet ir galimybė leisti jaunam žmogui pasimatuoti skirtingas veiklas.“
Kita SVO organizacija – VšĮ „Actio Catholica Patria“ ir jos vadovė Inga Rusinaitė-Vaitkuvienė antrino pašnekovėms sakydama, kad „ugdyti jaunuolių savarankiškumą siekiant jų visaverčio integravimosi į visuomenę yra mūsų pagrindinė misija. Jauni žmonės lipa per savo baimes, kelia sau tikslus, mokosi atlikti užduotis iki galo, planuojasi laiką – juk tarnyba intensyvi, tačiau atnešanti neįkainojamų įgūdžių. Savanoriai, pabaigę tarnybą, toliau ieško kitų vietų ir nori tęsti šią veiklą. Be to, atsiranda supratimas, ką jie gali duoti visuomenei. Turime pavyzdžių, kai savanoris, JST dėka prisijungia prie studentų atstovybės, maisto banko, teatro veiklų, išdrįsta organizuoti renginius ar veiklas, išvyksta į tarptautinę savanorystę. Kartais jaunimas nežino savo galimybių, todėl čia ranką tiesia JST, įkvepianti savanorius augti ir domėtis.“
„Jauni žmonės lipa per savo baimes, kelias sau tikslus, mokosi atlikti užduotis iki galo, planuojasi laiką – juk tarnyba intensyvi, tačiau atnešanti neįkainojamų įgūdžių.“
I. Greivienė taip pat dalijosi sėkmės istorijomis. „Turime jaunuolių, savanoriavusių visuomenės sveikatos biure ir pasirinkusių medicinos studijas, o savanorystė kultūros centre nuvedė į kultūros vadybos studijas. Priimančios organizacijos ne tik paskiria užduotis, bet ir leidžia pasijusti komandos nariu bei deda visas pastangas, kad ir pats savanoris (-ė) atneštų naujų idėjų. Po ilgalaikės savanorystės ne vienas lieka organizacijose ir prisideda prie tolimesnių projektų trumpalaikės savanorystės formomis,“ – palydėjimo svarbą savanorių augime išryškino I. Greivienė.
L. Gardziulevičienė taip pat pabrėžė, kad kiekvienam savanoriui reikalingas individualus dėmesys jo poreikių išgryninimui. „Atsakingai parinktos veiklos padeda jauniems žmonėms suprasti, kokia yra darbo rinka, o susitikdami ir bendraudami su įvairiausiais žmonėmis, ugdo empatijos jausmą,“ – teigė L. Gardziulevičienė.
Mentorių vaidmuo ir jų varomoji jėga
Mentoriai atlieka be galo svarbų vaidmenį palydint jaunus žmones ir užtikrinant jų saugumą. Būtent mentoriai yra atsakingi už savanoriaujančių jaunuolių palaikymą, ugdomų kompetencijų įsivadinimą ir stebi jaunuolio progresą per visus 6 mėnesius. Jie tampa patikima atrama savanorių saviraiškos kelyje. Mentorės N. Gaudutytės teigimu, „kiekvienas jaunas žmogus turi potencialo, kurį gali realizuoti tinkamoje aplinkoje su tinkamu palaikymu. Mentoriai padeda jauniems žmonėms atrasti savo stipriąsias puses, motyvuoja juos siekti užsibrėžtų tikslų ir teikia paramą, kai jos labiausiai reikia. Jie ne tik dalijasi žiniomis ir patirtimi, bet ir kuria saugią erdvę, kurioje jaunuoliai (-ės) gali eksperimentuoti, klysti ir mokytis. Šis procesas ugdo atsakomybę, savarankiškumą ir gebėjimą savikritiškai vertinti savo veiklą.“
Iveta Pudžemytė, Kauno apskrityje mentoriaujanti nepilnus metus, teigė, kad „jauni žmonės atsineša įvairiausias baimes, todėl mes tampame jų palaikytojais, užtikrinančiais, kad tarnyboje nė vienas nebūtų paliktas vienas ar viena“. I. Pudžemytė džiaugėsi, kad nepaisant nuogąstavimų, matomas spartus savanorių tobulėjimas. „Savanorystė moko jaustis laisvai bendraujant su nepažįstamaisiais – teko matyti ne vieną gerąjį pavyzdį, t.y. jaunuolį (-ę), atradusius drąsos kalbėti viešai, sklandžiai reikšti mintis ir reflektuoti“. I. Pudžemytė taip pat akcentavo ir kitus įgytus savanorių įgūdžius, pavyzdžiui, laiko planavimo. „Iki savanorystės niekur nespėjantis savanoris, po jos jau džiaugėsi galėdamas atsakingai dėlioti ir prioretizuoti savo atsakomybes“.
„Savanorystė moko jaustis laisvai bendraujant su nepažįstamaisiais – teko matyti ne vieną gerąjį pavyzdį, t.y. jaunuolį (-ę), atradusius drąsos kalbėti viešai, sklandžiai reikšti mintis ir reflektuoti.“
Mentorė N. Gaudutytė antrino I. Pudžemytei sakydama, kad „vienas iš didžiausių iššūkių yra padėti jaunimui išlaikyti motyvaciją ir kantrybę, ypač kai jie susiduria su sunkumais. Kartais jauni žmonės jaučiasi nusivylę, kai iš karto nemato savo pastangų rezultatų, todėl svarbu rasti individualų priėjimą ir užtikrinti nuolatinį jų palaikymą.“
Jaunimo savanoriška tarnyba: pasiekimai, planai ir palinkėjimai
Pasak JST programos vadovės V. Milčiūtės, nuo JST programos pradžios, 2019 metų, savanorių skaičius sparčiai auga – startavusi su 188 tarnybą baigusių jaunuolių 2019 metais, programa šiandien skaičiuoja daugiau nei 3000 programą baigusių jaunuolių. Organizacijų skaičius taip pat įspūdingas – 700 ir nuolatos auga.
Programos sėkmę užtikrina mentoriai ir kuratoriai, kurių atsakomybė – palaikyti savanorius ir sudaryti jiems sąlygas tobulėti. „Tarnybą pradedantys jaunuoliai dažnu atveju yra nepilnamečiai, todėl pagrindinė atsakomybė krenta ant mentorių ir kuratorių pečių. Bendradarbiavimas tarp mentorių ir kuratorių yra labai svarbu, nes mentoriai turi galimybę žvelgti iš toliau, o kuratoriai – sudaro sąlygas patirtims įvykti.“
V. Milčiūtės teigimu, papildomas 0,25 balo stojant į universitetą suteikia „vidinį nusiraminimo momentą, kitaip tariant – apčiuopiamą naudą. Ilgalaikėje perspektyvoje savanorystė atneša daug kitų vertingų atradimų. Žinoma, balas yra naudojamas ir gelbėja tuos, kurie renkasi didelės konkurencijos studijų programas, tokias kaip farmacija, medicina ir kt. 2019 m. JST balu pasinaudojo 89 jaunuoliai, o iki 2024 m. šis skaičius išaugo iki 544. Populiariausios programos – medicina, psichologija, odontologija, finansai bei mokomojo dalyko pedagogika Vilniaus universitete, Lietuvos sveikatos mokslų universitete ir Vytauto Didžiojo universitete.“
„Be viso to, tikėtina, kad tarnybą baigę savanoriai (-ės) aktyviai įsitrauks į visuomeninę veiklą, dažniau balsuos ir kurs bendruomenišką aplinką. Kitais žodžiais tariant – stiprins pilietinį sąmoningumą. Šiemet į dalyvauti programoje užsiregistravo net 2029 jauni žmonės. Šis skaičius pagrindžia augantį susidomėjimą savanoryste ir jos svarbą jauno žmogaus gyvenime. Didėjantis norinčiųjų dalyvauti skaičius neabejotinai reiškia savanoriavimo kultūros reikšmę, augančią jaunimo motyvaciją ir savivaldybių palaikymą.“
„Šiemet į programą užsiregistravo net 2092 jauni žmonės. Šis skaičius pagrindžia augantį susidomėjimą savanoryste ir jos svarbą jauno žmogaus gyvenime.“
V. Milčiūtė atskleidė, kad artimiausiuose ateities planuose – JST programos tolesnė plėtra, tačiau vienas didžiausių iššūkių – ribotas finansavimas, kuris neleidžia užtikrinti galimybės visiems norintiems dalyvauti programoje. Šių metų užsiregistravusiųjų skaičius beveik dvigubai viršija programos galimybes, tad poreikis toliau auga. Dalis jaunų žmonių dalyvauja kitose ilgalaikėse savanoriškose veiklose, nesusijusiose su JST, todėl „ateityje svarstoma, kaip įvertinti ir pripažinti jų įgytas kompetencijas, kad ir šie savanoriai jaustųsi įvertinti,“ – dalijosi V. Milčiūtė.
Nepaisant finansavimo iššūkių, savivaldybių parama savanorystei kasmet auga – šiais metais skirta virš 99 tūkst. eurų (2023 m. – virš 36 tūkst.), o Jaunimo reikalų agentūra prisideda dar 180 tūkst. eurų.
Pokalbį su V. Milčiūte apibendrino palinkėjimas ne tik savanoriams (-ėms), bet taip pat kuratoriams (-ėms) ir mentoriams (-ėms): „Programos sėkmė priklauso nuo paties žmogaus, todėl linkiu nepamiršti betarpiškai rūpintis savimi.“
Iliustruojanti nuotrauka: Asociacijos "Padėkime vaikams", mentorių ir savanorių susitikimas, pažymėjimų įteikimas
