2022-09-13
Šie metai Lietuvos ir Europos jaunimui ypatingi, nes dar 2021 m. LR Seimas 2022-uosius paskelbė Lietuvos jaunimo metais, o Europos Parlamentas juos dedikavo Europos jaunimui. Visus metus Lietuvoje vyko daugybė renginių ir iniciatyvų, kurie skatino visuomenę atkreipti dėmesį į jaunimo politiką bei drauge spręsti jauniems žmonėms kylančias problemas. Kokie per šiuos metus nuveikti darbai buvo įsimintiniausi ir kas dar laukia?
Žinia apie jaunimo metus sklido visoje šalyje
Jaunimo metai startavo balandžio 29 d. Vilniuje, Compensa koncertų salėje vykusio atidarymo renginio metu. Vėliau jaunimo metus minėti kviečiančios iniciatyvos iš sostinės persikėlė į įvairias Lietuvos vietas. Per šį laikotarpį Jaunimo reikalų agentūra (JRA) jau spėjo suorganizuoti septynis keliaujančius jaunimo metų ciklo renginius Jonavoje, Palangoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Naujojoje Akmenėje, Visagine ir Alytuje. Paskutinieji susitikimai su jaunimu vyks rugsėjo 23 d. Telšiuose ir spalio 30 d. Tauragėje.
„Galime pasidžiaugti, kad šiemet aplankėme didžiąją dalį Lietuvos apskričių, kur draugėn suvedėme jaunimą, jaunimo organizacijas ir specialistus, dirbančius su jaunimu. Todėl tikiu, kad šie susitikimai visiems buvo reikalingi ir naudingi“, – sako Jaunimo metų koordinatorius Justinas Juškevičius.
Pasak jo, renginiuose jaunuoliai turėjo galimybę artimiau pabendrauti su sprendimų priėmėjais ir drauge spręsti jiems opias problemas. Jie susitiko su nevyriausybinių organizacijų, verslo, politikos lyderiais, ES ir vietos institucijų atstovais. Jauni žmonės buvo supažindinami su JRA siūlomomis galimybėmis Lietuvoje ir Europoje, ES jaunimo strategija ir jaunimo organizacijų veikla. Kiekvieno renginio metu dalyviai aktyviai kūrė ir savo apskrities Jaunimo politikos 10-mečio viziją. Taip pat jaunuoliai buvo skatinami įsitraukti į karjeros ugdymo užsiėmimus, dalyvauti interaktyviose veiklose ir jaunųjų atlikėjų bei žinomų muzikos žvaigždžių koncertuose. J.Juškevičiaus teigimu, jaunimo metų ciklo renginiai sulaukė didelio susidomėjimo. Juose jau spėjo apsilankyti daugiau nei 1500 dalyvių, o žinia apie susitikimus socialiniuose tinkluose pasiekė dar 213500 žmonių.
Veikti jaunimą skatina informacijos sklaida
Pasak J.Juškevičiaus, pagrindinis jaunimo metų tikslas – didinti jaunuolių įgalinimą. „Daug dėmesio skyrėme jaunimo įsidarbinimo temoms, stereotipų griovimui ir jaunimo supažindinimui su tokiomis ES programomis kaip „Erasmus+“, „Discovery EU“ bei „Europos solidarumo korpusas“. Jų užduotis – suteikti jaunuoliams galimybę savanoriauti, įgyvendinti bendruomenes stiprinančias iniciatyvas ir semtis akademinių bei profesinių žinių visoje Europoje“, – teigia pašnekovas.
Šiemet nuošalyje nebuvo palikti net ir tie jauni žmonės, kuriuos pasiekti ir informuoti iki šiol sekėsi sunkiau. Drauge su partneriais JRA skatino dar didesnį jaunimo bei jų organizacijų aktyvumą įvairiuose šalies regionuose. Jau šiais metais Klaipėdos miesto, Rokiškio ir Visagino savivaldybėse nuspręsta įkurti aktyvaus jaunimo erdves. Netrukus tokia vieta turėtų atsidaryti ir Elektrėnuose. Čia susibūrę visi norintys jaunuoliai kiekvieną dieną gali mokytis dirbti kartu, užsiimti juos dominančiomis veiklomis ir gauti tam reikalingas priemones. Tikimasi, kad atvirose erdvėse įgyvendinami užsiėmimai padės ugdyti lyderystę, kūrybiškumą, pilietiškumą, aplinkosauginį raštingumą ir kitus jaunajai kartai svarbius įgūdžius bei savybes.
Norėdami paskatinti teigiamus pokyčius mūsų šalyje, jaunimo metų organizatoriai taip pat dalijosi pozityviais ES jaunimo politikos pavyzdžiais. J.Juškevičius pasakoja, kad Kalvarijoje, Kazlų Rūdoje, Vilkaviškyje, Joniškyje, Pasvalyje ir Vilniaus rajone pradėtos organizuoti ES gerųjų patirčių dirbtuvės. Šiose savivaldybėse rengiami kompetencijų ugdymui skirti užsiėmimai, kurių dalyviai informuojami apie tai, kaip parengti ir įgyvendinti jaunimui dar daugiau galimybių atveriančius projektus. Kiekvienoje iš šių savivaldybių numatoma surengti ne mažiau nei tris susitikimus su jaunimu, jaunimo organizacijomis, neformaliomis jaunimo grupėmis ar su jaunimu dirbančiais asmenimis. Planuojama teikti mentorystę ne mažiau kaip šešioms inciatyvoms, kurios rengiamos pagal „Erasmus+“ ir Europos Solidarumo korpuso programas.
Užduotis – pasiekti kuo daugiau jaunuolių
Šiais metais ne tik jaunuoliai, bet ir su jais dirbantys specialistai, politikai bei visa visuomenė buvo kviečiami drauge gilintis į jaunimui rūpimus klausimus bei apmąstyti, kokį svarbų vaidmenį jauni žmonės atliks kurdami ateities pasaulį. Visus metus daugybė Lietuvoje ir už jos ribų veikiančių organizacijų skatino aktyvų jaunuolių įsitraukimą ir priminė, kad jaunų žmonių pasiūlymai yra svarbūs ir negali būti pamiršti. Tarp jaunimo metų idėjos įgyvendintojų – Jaunimo reikalų agentūra, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba (LiJOT), Europos komisijos atstovybė Lietuvoje, Pasaulio lietuvių jaunimo sąjunga ir Lietuvos jaunimo reikalų koordinatorių asociacija. Jie ne tik įsitraukė, bet ir patys organizavo įvairius renginius, iniciatyvas, festivalius, dirbtuves, kultūrines bei pramogines veiklas, skirtas jaunuoliams.
Taip pat informaciją apie jaunimo metais vykstančias veiklas skleidė ir jas įgyvendinti padėjo Jaunimo metų ambasadorių tinklas. Jį sudarė 150 savanorių iš įvairių nevyriausybinių ir jaunimo organizacijų. Jiems talkino ir socialinių tinklų nuomonės formuotojai, kurių dėka svarbi žinia pasiekė dar daugiau žmonių. „Nepaisant to, kad jaunimo pasiekiamumas vis dar kelia iššūkių, pasitelkus socialinius tinklus, jaunimo mėgstamus socialinių tinklų nuomonės formuotojus, tinklalaides ir kitus kanalus, tai padaryti galime paprasčiau. Be to, nors sudominti jaunimą nėra lengva užduotis, tačiau pastebėjome, kad atvykę į susitikimus jie mielai įsitraukia į diskusijas ir kitas siūlomas veiklas bei dalijasi savo idėjomis ir nuomone“, – pasakoja jaunimo metų koordinatorius.
Jaunimo metų kulminacija
Šiais metais Lietuvos jaunimas mini dar vieną svarbią sukaktį – Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 30-metį. Pasak LiJOT pirmininko Domanto Katelės, per šį laikotarpį organizacija inicijavo daugybę įstatymų pakeitimų, tarp kurių ir Konstitucijos pataisa, leidžianti į LR Seimą kandidatuoti 21-erių jaunuoliams, taip pat išugdė gausybę talentingų lyderių. Aktyviai LiJOT veikė ir Lietuvos jaunimo metais. Organizacija siekė jaunuoliams sukurti palankesnę terpę įsitraukti į politikos procesus, parengė leidinį „Žinau viską apie viską“, kuriame pateikė būtiniausią informaciją savarankiškais tampantiems jaunuoliams. Savo trisdešimtmetį LiJOT švęs rugsėjo 19–25 dienomis.
Šiai progai skirti renginiai vyks daugybėje Lietuvos savivaldybių. Gimtadienio savaitę vainikuos renginys Bernardinų kieme rugsėjo 23–25 dienomis. Pasak D.Katelės, jo metu politikai, visuomenės veikėjai ir aktyvūs piliečiai svarstys, koks LiJOT yra reikalingas kiekvienam jaunam žmogui, kokia yra ateities Lietuva ir kokią vietą joje užims jauni žmonės. Dalyvių lauks ir koncertai bei kiti įtraukiantys pasirodymai. „Kiekvienas mūsų renginys ir iniciatyva yra vertinami per tris prizmes – konsultuoti, vienyti ir atstovauti. Ateityje planuojame dar labiau atsigręžti į savo narius – nacionaliniu ir savivaldybių lygmeniu veikiančias jaunimo organizacijas – ir spręsti jiems kylančias problemas“, – mintimis dalijasi LiJOT pirmininkas.
Jaunimo metus užbaigs lapkričio 18 d. Marijampolėje vyksiantis uždarymo renginys. Jau 2023 m. šis miestas taps Lietuvos jaunimo sostine. Iki jaunimo metus vainikuosiančio renginio taip pat bus parengtas ir „Nacionalinis Europos jaunimo strategiją padedančių įgyvendinti priemonių planas“. Jis apibendrins jaunimo metais pasiektus rezultatus ir pasiūlys priemones, padėsiančias dar labiau įgalinti jaunus žmones Lietuvoje.
